Dezinformacijos skleidimas – nepagrįstų gandų ar tyčia kuriamos apgaulingos propagandos forma – ne naujiena. Tačiau socialinių medijų paplitimas, 24 valandas per parą gaunamos naujienos ir vartotojų karštligiškas noras greitai viską sužinoti lemia tai, kad šiandien melagingų naujienų (angl. fake news) kaip niekad gausu. Statistikos duomenimis, trečiąjį 2020-ųjų ketvirtį „Facebook“ socialiniame tinkle buvo aktyviai vartojamos (t. y. reaguojama, dalijamasi ir pan.) 1,8 mlrd. netikrų naujienų. Apskritai 56 proc. šio tinklo vartotojų negali atpažinti melagienų, jei jos sutampa su jų įsitikinimais.
Suklastotų naujienų daroma įtaka gali būti itin neigiama: jos ne tik klaidingai paveikia žmonių mąstyseną, bet ir gali kelti grėsmę valstybės saugumui.
„Žmonės visuomet labiau linkę tikėti informacija, kuri patvirtina jų įsitikinimus. Šis paradoksas užkoduotas mūsų prigimtyje ir egzistuoja nepriklausomai nuo išsilavinimo ar socialinės padėties. Internetas leidžia kiekvienam iš mūsų rinktis, kuriuo iš daugybės informacijos šaltinių pasitikėti. Todėl jei faktai, nurodomi šaltinyje, nėra teisingi, iškreipiamas mūsų realybės suvokimas. Tai veda į sprendimus, kurie nėra grįsti patikrintais ir patvirtintais duomenimis, o tokių sprendimų padariniai – įvairūs“, – teigia „Nord Security“ internetinės reputacijos vadovas Žilvinas Abarius.
Anot jo, melagingos naujienos leidžia manipuliuoti visuomene, kuria nepasitikėjimą bei nestabilumą, daro blogą įtaką žmonių sprendimams. Pavyzdžiui, apie vieną rinkimuose dalyvaujantį kandidatą informacinis kanalas gali atsiliepti labiau teigiamai, o apie kitą – neigiamai, nors tai abiem atvejais netiesa.
Dezinformacija, fikcija dažniausiai užmaskuojama tikrais faktais, todėl tokiu atveju sąmoningas melas atrodo kaip teisybė, per kelias minutes galintis lengvai pasiekti tūkstančius vartotojų. Suklastotų naujienų atpažinimą apsunkina tai, kad jos tampa atskira pramonės šaka, o asmenims mokama už sensacingų naujienų rašymą ir „clickbait“ turinio kūrimą, siekiant padidinti svetainių srautus.
„Kuriant melagingas naujienas išnaudojami patys primityviausi dalykai – jausmai, emocijos, o tai labai paveikia ir įtraukia žmones. Blaivus protas nebeatskiria, kiek žinutėje yra tiesos, o kiek melo“, – tikina „ESET Lietuva“ vadovas Tomas Parnarauskas.
Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslių ir menų fakulteto (SHMMF) mokslininkas Arvydas Grišinas pažymi, kad vienos melagienos yra sensacingesnės už kitas, vienos lengvai atpažįstamos, o kitos – užmaskuotos.
„Kai kurios melagienos skirtos suklaidinti, kitos – kelti foninį triukšmą ar skleisti apatiją žiniasklaidos atžvilgiu, kurti įspūdį, kad faktinės tiesos iš viso neįmanoma sužinoti ir visi informaciniai šaltiniai yra nepatikimi. Kaip politinius įrankius melagienas naudoja įvairiausi veikėjai skirtingais tikslais“, – sako A. Grišinas.
Jo teigimu, „fake news“ poveikis taip pat gali skirtis: varijuoti nuo primelavimo, suklaidinimo, tikrų faktų slėpimo iki dėmesio atitraukimo nuo nepatogių temų ar tiesiog sumaišties skleidimo, sukuriant tokią atmosferą, kurioje apskritai tampa sunku pasitikėti bet kokia informacija.
„Tokiu atveju naratyvus ar pozicijas tenka rinktis ne empirinių faktų ar įrodymų, o simpatijų ir autoritetų pagrindu – tačiau tuo taip pat galima įvairiais būdais manipuliuoti. Pastaroji forma yra aktyviausiai išnaudojama piktavališkai nusiteikusių žmonių“, – tikina KTU SHMMF mokslininkas.
Melagingos naujienos arba – melagienos, ypač siejamos su garsiais įvykiais, tokiais kaip 2016 m. „Brexit“ referendumas, tais pačiais metais vykę JAV prezidento rinkimai ar šiuo metu pasaulį apėmusi COVID-19 pandemija. Jų metu susvyravo pasitikėjimas institucijomis, vyriausybėmis ir net medicina.
Ž. Abarius pastebi, kad technologijos įgalino nevaržomą informacijos dalijimąsi bei pasiekiamumą. Todėl natūralu, kad atsiradus socialinėms platformoms, kai bet kuris žmogus gali kurti bei platinti turinį, „fake news“ sklaida gerokai išaugo.
„Akivaizdu, kad tiek platformų kūrėjai, tiek įstatymų leidėjai bei reguliuotojai yra sunerimę dėl susidariusios situacijos. Vis dėlto rasti kompromisus tarp pamatinės žodžio, saviraiškos laisvės ir privačių įmonių teisės į nevaržomą savo platformų moderavimą nėra lengva. Todėl ieškant optimalių sprendimų, kaip suvaldyti melagingų naujienų sklaidą, susidūrimų tarp privačių kompanijų bei jas prižiūrinčių institucijų daugės. Tai gali sukelti papildomą įtampą tarp vartotojų“, – teigia Ž. Abarius.
Anot T. Parnarausko, melagienoms kurti šiandien jau pasitelkiamas ne tik tekstas, bet ir vaizdo bei garso įrašai, klastojant žmonių balsus, veido išraiškas.
„Tokiu atveju tampa labai sudėtinga suprasti, ar tai tiesa, ar pateikiama visa informacija, ar tik jos iškarpa. Tobulėjančių technologijų pagalba tikrovę atskirti nuo melo taps vis sunkiau“, – sako „ESET Lietuva“ vadovas.
Be to, nuolatinis vartotojų profiliavimas tretiesiems asmenims leidžia pasirinkti būtent tuos žmones, kurie lengviau patiki melagingomis naujienomis.
Pašnekovai atkreipia dėmesį, kad nors technologijos ir įgalina spartesnį melagingų naujienų plitimą, bet pasinaudojant jomis skaitmeninę erdvę galima ir prižiūrėti.
„Automatiniu mokymusi (angl. deep learning) grįstos technologijos gali palengvinti „fake news“ bei netikrų, dezinformaciją skleidžiančių paskyrų identifikavimą bei efektyviau šalinti melagingą turinį. Specialūs algoritmai, pagal tam tikrą požymių rinkinį analizuodami informaciją, geba užkirsti kelią jos plitimui, tačiau jie dar nėra tobuli“, – sako „Nord Security“ internetinės reputacijos vadovas.
T. Parnarauskas tikina, kad technologiniai sprendimai, tokie kaip mašininis mokymasis bei dirbtinis intelektas, gali būti labai efektyvūs atrenkant melagingas naujienas. Vartotojams tai padaryti – itin sunku, ypač šiuo metu, kai melagingų naujienų skaičius sparčiai auga.
Siekiant paspartinti naujoves kibernetinio saugumo, gynybos technologijų ir komunikacijos srityse Kauno technologijos universitetas (KTU), Krašto apsaugos ministerija (KAM) ir Lietuvos kariuomenė (LK) – lapkričio 12–14 d. organizuoja kibernetinio saugumo hakatoną „DELTA1“, skirtą Lietuvos gynybinio potencialo stiprinimui.
„Valstybės mastu melagienos ypatingai kenksmingos valdžios, visuomenės ir žiniasklaidos santykiams. Jos ardo tarpusavio pasitikėjimą, visuotinį solidarumą, kursto emociškai stiprias, bet faktiškai neadekvačias reakcijas, visuomenės susiskaldymą, skleidžia chaoso, pasimetimo atmosferą. Todėl kaip politinio ar informacinio karo priemonė, jos tampa labai efektyviu įrankiu“, – pastebi KTU mokslininkas A. Grišinas.
„DELTA1“ hakatone bus siekiama kurti sprendimus, susijusius su įrenginių, debesų bei duomenų apsauga, kibernetine higiena, elektronine tapatybe, kibernetine gynyba, patyčiomis internete, informaciniu karu, automatizuotomis „deepfake“ (audio, video, vaizdas) technologijomis, informacinių atakų skaičiavimo ir prognozavimo technologijomis ir metodika.
„Hakatono metu galima pagalvoti ir apie su „fake news“ susijusių technologijų vystymą, pavyzdžiui, technologiją, iš atvirų duomenų šaltinių stebinčią tendencijas, melagienas, tam tikrus ryšius straipsniuose arba kitose naujienose, ir galinčią greičiau eliminuoti netikrus duomenis“, – savo mintimis dalijasi „ESET Lietuva“ vadovas T. Parnarauskas.
„DELTA1“ hakatono organizatoriai: Kauno technologijos universitetas (KTU), Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerija (KAM), Lietuvos Kariuomenė (LK). Renginio partneriai internetinio saugumo srities lyderis „Nord Security“, kibernetinio saugumo sprendimus ir antivirusines programas kurianti kompanija „ESET“, informacinis partneris TV3 ir „Go3“. Daugiau informacijos apie renginį: https://delta1.lt/.
