Birželio 27 d. Europos inovacijų ir technologijų sveikatos srities bendruomenė EIT Health, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) kartu su Kauno technologijos universitetu (KTU) sutelkė suinteresuotų šalių lyderius EIT Health „Morning Health Talks“ renginyje „Skaitmeninė sveikatos priežiūros ateitis: ar viskas priklauso nuo duomenų?”. Ankstų rytą svečiai rinkosi į neseniai atkurtą LSMU Emanuelio Levino centrą, istorinėje Putvinskio g., Kaune.
Temos pasirinkimą lėmė liepos 1 d. įsigaliojantis Lietuvos Respublikos pakartotinio sveikatos duomenų naudojimo įstatymas, kuris, tikimasi, sudarys sąlygas panaudoti informacinėse sistemose kaupiamus sveikatos duomenis mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros, inovacijų, švietimo, žinių vadybos sveikatos srityse. Renginio partneriais tapo Lietuvos statistikos departamentas, kurį atstovavo Gita Literskė, vyriausioji patarėja inovacijoms kartu su Jonu Bačeliu, vyriausiuoju duomenų analitiku bei Lietuvos Biotechnologų Asociacija ir jos vykdomoji direktorė Agnė Vaitkevičienė. Renginyje taip pat dalyvavo Ekonomikos ir Inovacijų ministerijos ministrės patarėja Erika Kuročkina. Būtent Ekonomikos ir inovacijų ministerija, būdama atvirų duomenų politikos formuotoja, inicijavo duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo pakeitimą, kuriame buvo įtvirtintas viešojo sektoriaus duomenų atvėrimo modelis ir duomenų perdavimas į Atvirų duomenų portalą (https://data.gov.lt/). Organizatoriai subūrė 30 Lietuvos verslo ekosistemos narių, atstovaujančių įvairiausias suinteresuotąsias sritis:, akademiją, startuolius, nevyriausybines organizacijas ir verslą.
Renginyje buvo pristatomi sveikatos duomenų pakartotinio panaudojimo iššūkiai ir galimybės bei realūs šiuo metu apdorojamų duomenų pavyzdžiai. Nors šiuo metu Lietuvos epidemiologinė situacija leido susitikti gyvai, tačiau ligos COVID-19 poveikis vis dar yra labai aktualus. Nors pandemijos laikotarpis, be abejonės, buvo keli iššūkių kupini metai sveikatos apsaugai, tačiau jie taip pat atnešė didžiausius pokyčius duomenų valdymo srityje bei paspartino su tuo susijusius procesus. G. Literskė pabrėžė, jog: „<…> sveikatos duomenų vertė nediskutuotina, jų prieinamumas sudaro sąlygas generuoti naujus produktus, paslaugas ir vertę, tačiau tai kelia ir naujų teisės aktų poreikį”.
Aptardama iššūkius, kurie šiuo metu yra aktualiausi duomenų valdymo ir koordinavimo srityje, Lietuvos statistikos departamento atstovė paminėjo keletą – nepakankamą duomenų kokybę, motyvacijos stygių dalintis turimais duomenimis, finansavimo ir specifinių kompetencijų problemas. Svarbu ir tai, kad vis dar stinga bazinių žinių, kurios leistų duomenų prašytojui suvokti skirtingas sąvokas, susijusias su duomenų panaudojimu, tad edukacija šioje srityje vis dar aktuali. Kaip vieną pavyzdžių, G. Literskė pateikė paties Lietuvos statistikos departamento vaidmenį duomenų koordinavime –departamentas duomenimis nedisponuoja ir yra tik tarpininkas tarp duomenų valdytojų ir norinčiųjų tuos duomenis panaudoti, tad tokių sąvokų, kaip „duomenų valdytojas“, „pakartotinis duomenų panaudojimas“ suvokimas yra esminis.
Renginyje dalyvavusi EIMIN atstovė Erika Kuročkina, pranešimo metu pristatė ministerijos poziciją – duomenis pritaikyti atviram naudojimui su galimybe juos atsiųsti, tokiu būdu siekiama skatinti duomenų ekonomikos augimą, kadangi duomenų naudojimas generuoja ekonominę vertę – prognozuojama, kad artimiausiais metais duomenų rinka augs pusantro karto. Finansinė duomenų vertė turi didžiulį potencialą, tačiau dėl kultūrinės organizacijų stagnacijos – pasitikėjimo, atvirumo ir bendradarbiavimo stokos – šis potencialas rizikuoja likti neišnaudotas. EIMIN, būdama politikos formuotoja, savo ruožtu šias rizikas mažina iki minimumo ir formuoja ateities strategijas, kurios leistų sistemingai ir nuosekliai panaudoti duomenis įvairiose srityse – tarp jų ir gyvybės mokslų industrijoje, sukuriant didžiausią vertę.
Kviestinio svečio iš Izraelio, Tel Avivo universiteto profesoriaus, Noam Shomron pranešimo metu dar kartą buvo prisimintas COVID-19 pandemijos poveikis mokslui ir duomenų naudojimui. Daugelis Izraelio strateginių krizės valdymo sprendimų buvo pagrįsti duomenimis, nes Izraelio ministerija nusprendė leisti visiems naudoti anoniminius ir atvirus COVID-19 duomenis, tačiau taip pat buvo pabrėžta ir bendradarbiavimo bei geros komunikacijos svarba – tai buvo neatsiejama kelio į sėkmę paslaptis.
Renginio metu buvo aptartos išmoktos pamokos, neišnaudotos galimybės. Pasidalinę savo patirtimi, dalyviai antroje susitikimo dalyje sėdo prie interaktyvaus panelinės diskusijos stalo. Jos metu buvo aptarti aktualiausi klausimai: dabartinė Lietuvos galimybė įgalinti ir naudoti sveikatos duomenis įvairiais tikslais, galimybės, kurias mums suteikia sveikatos duomenys bei reikalingi žingsniai sklandžiam ir lengvam panaudojimui, kuriant inovacijas ar naujus sveikatos sistemos sprendimus, galiausiai buvo pažvelgta į ateities planus ir bendradarbiavimo galimybes.
Lietuva, viena iš pirmųjų, žengia atvirųjų sveikatos duomenų panaudojimo keliu, nors šiuo metu turime daug iššūkių ir neatsakytų klausimų, tačiau milžiniškas šalies potencialas, tikima, jog leis tapti viena iš lyderiaujančių Europos šalių šioje srityje.
EIT Health renginiai, kuruojami LSMU Sveikatos inovacijų vystymo centro ir KTU Startup Space inicijuoja bendrą diskusiją sveikatos inovacijų ekosistemos plėtrai, padeda formuoti kryptį, išmokti bei suprasti aktualiausius sveikatos priežiūros srityje vykstančius iššūkius ir procesus. Sekite naujienas ir susitikime kituose mūsų renginiuose!
Jei turite klausimų ar norėtumėte įsitraukti į EIT Health veiklas, kreipkitės: eithealth@lsmu.lt
