Ar sveikatos priežiūros institucijos galėtų – o gal net turėtų – tapti inovacijų lopšiu? Tokį klausimą Kaune vykusiame susitikime „Morning Health Talks“ analizavo įvairių su sveikatos inovacijų kūrimo ekosistema susijusių organizacijų, įmonių ir startuolių atstovai, kurių dėka į inovacijų ligoninėse temą buvo pažvelgta iš skirtingų požiūrio taškų – valstybės, verslo, startuolių, ligoninės, paciento, investuotojų, universitetų.
Reguliariai vykstantis renginys „Morning Health Talks“ buvo sumanytas kaip vieta, kurioje į bendrą diskusiją sukviečiamos sveikatos inovacijas kuriančios, jas naudojančios ir inicijuojančios pusės, kad prie rytinės kavos puodelio apsikeistų savo pastebėjimais, patirtimi ir idėjomis, megztų ryšius ir kartu stiprintų ne tik Kauno, bet ir visos Lietuvos inovacijų ekosistemą.
Lapkričio pabaigoje į tokį susitikimą susibūrė EIT Health Innostars bendruomenės, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ir Kauno technologijos universiteto (KTU) atstovai, šįkart dėmesį skyrę temai „Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai – dirva inovacijų vystymui“. Pažvelgti į temą atidžiau padėjo ir keletas ypatingų svečių, papasakojusių apie Danijos, Tel Avivo ir Jungtinės Karalystės pavyzdžius, padėjusių susipažinti su didžiųjų farmacijos verslo atstovų matymu, situacijos vertinimu ir siūlomomis įžvalgomis.
Kaip išvardijo renginį pradėdamas LSMU ligoninės Kauno klinikų direktorius visuomenės sveikatai, mokslui ir studijoms doc. dr. Tomas Lapinskas, inovacijų vystymas iš ligoninės perspektyvos susijęs su tokiais iššūkiais kaip saugios aplinkos inovacijų vystymui gydymo įstaigose sukūrimas, pagalba laiko ir įsitraukimo stokojančiam ligoninių personalui, infrastruktūros užtikrinimas, finansavimas bei būtinosios kompetencijos.
„Ligoninės generuoja milžiniškus sveikatos duomenų kiekius. Siekiant juos sėkmingai nukreipti inovacijų vystymui, reikia stiprinti žinias, kaip juos tinkamai kaupti, suteikti saugią prieigą inovacijų kūrėjams ar mokslininkams, užtikrinti teisinių reikalavimų išpildymą, kibernetinio saugumo reikalavimus,“ – sakė jis.
Ko galime pasimokyti iš kitų šalių patirties?
Apie praktikas, taikomas vystant sveikatos priežiūros inovacijas Danijos ligoninėse, žiniomis dalijosi Louise Vibjerg Thomsen, Danijos Karalystės ambasados ir inovacijų centro Tel Avive atstovė inovacijoms bei patarėja komercijos klausimais. Pagrindinė jos žinutė: Danijos ligoninės tampa svarbiausiu įrankiu, skatinančiu šalies sveikatos inovacijas. Čia diegiamos labai svarbios pažangiausios technologijos, stiprinami ir plečiami inovacijų modeliai, sėkmingai taikomos vidinių bei išorinių inovacijų komercializavimo strategijos. Lygiai taip pat ilgamete inovacijų skatinimo patirtimi remiasi ir Izraelio ligoninės, demonstruojančios įspūdingus rezultatus ir tapusios pagrindiniu inovacijų įkvėpimo šaltiniu dėl gerai išplėtotos inovacijų infrastruktūros.
„Šiuolaikinė ar ateities ligoninė negali nevystyti inovacijų, nes tai, greta sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, ugdymo ir mokslinių tyrimų vykdymo, jau yra tapę ligoninių misijos dalimi. Ir čia ligoninės atlieka dvejopą vaidmenį: tiek pačios vysto inovacijas, tiek padeda tą daryti verslui,“ –neabejojo L. Vibjerg Thomsen, pabrėždama, kad ligoninių vystomų inovacijų nauda siekia kur kas daugiau nei ligoninėms kuriami sprendimai – tai ir ugdymas, ir naujos kompetencijos, ir geresnės sveikatos priežiūros paslaugos pacientams.
Apie panašius procesus bei juose itin sustiprėjusį universitetų ir ligoninių vaidmenį Jungtinėje Karalystėje kalbėjo Donata Mauricaitė, Lietuvos Respublikos komercijos atašė Lietuvos Respublikos ambasados Jungtinėje Karalystėje, Portugalijos Respublikai ir Omano Sultonatui.
Ateitis – individualizuota priežiūra
Žvilgsnį į ligoninių ir verslo bendradarbiavimą atkreipė „Roche Lietuva“ generalinis direktorius Stefano Volonte. Jo nuomone, pasaulinės sveikatos priežiūros transformacija yra neišvengiama, nes ją jau dabar spaudžia milžiniški iššūkiai: senėjančios visuomenės, globalizacijos, didėjančių sveikatos priežiūros kaštų ir neregėtu tempu auganti medicinos srities žinių apimtis.
„Dabartinė sveikatos priežiūros sistema nėra tvari. Jos ateitis – individualizuota sveikatos priežiūra, leisianti pagerinti pacientų rezultatus visuose priežiūros etapuose – nuo ankstyvo ir tikslaus diagnozavimo, efektyvesnio, pacientui pritaikyto gydymo plano iki geresnės stebėsenos. Tam labai padės – ir jau padeda – ne tik inovatyvūs diagnostikos bei gydymo įrankiai, bet ir klinikinių sprendimų sistemos, duomenų platformos, o kartais ir paprasčiausios, lengvai naudojamos programėlės, leidžiančios būti arčiau pacientų,“ – tvirtino S. Volonte.
Ką daryti, kad mūsų ligoninėse inovacijų būtų daugiau?
Daugiau unifikuotų platformų ir dalijimąsi duomenimis palengvinančių teisės aktų šalies ir ES mastu, išgrynintos intelektinės nuosavybės valdymo strategijos, rėmimasis kitų šalių sėkmės pavyzdžiais, daugiau skaidrumo ir atvirumo, efektyvesnė paslaugų skaitmenizacija, o galbūt ir nuo pacientų rezultatų, o ne vien nuo suteiktų paslaugų priklausantis finansavimas – tokie ir panašūs siūlymai buvo minimi renginio panelinės diskusijos metu, bandant atsakyti į klausimą: kas galėtų paspartinti naujoves Lietuvos ligoninėse, jei turėsime visą reikalingą finansinę paramą?
Kaip taikliai pastebėjo Arnas Karužas, gydytojas kardiologas, doktorantūros studentas, Kaune sukurto startuolio „Ligence“ bendraįkūrėjas ir vadovas, dauguma inovacijų kyla iš problemos sprendimo, tad inovacija kartais gali būti vos vienas mygtukas, perkeltas į kitą vietą – tačiau davęs didžiulį rezultatą.
„Su problemomis susiduria tiek gydytojai, tiek pacientai: gydytojai ir ligoninių personalas siekia gerinti efektyvumą bei tikslumą, o pacientai nori saugumo. Manau, kad pats savaime paslaugų suteikimas nėra geriausias inovacijų stimulas, bet jas tikrai skatina į rezultatą orientuotas gydymas,“ – tvirtino A. Karužas.
Jam pritarė kaunietis sveikatos inovacijų kūrėjas, startuolio „Delta Biosciences“ bendraįkūrėjas Dominykas Milašius, raginęs keisti lietuvių mentalitetą, kad nesame pakankamai geri – ir būti ambicingesni.
„Vien šiame kambaryje turime klinikinės universitetinės ligoninės, dviejų universitetų, farmacijos verslo, startuolių atstovus, tad jau vien šios organizacijos gali tapti puikiu sveikatos inovacijų akceleratoriaus branduoliu,“ – pastebėjo D. Milašius, neabejodamas, kad būtent tokia sinergija – suteikianti prieigą prie problemų esmės, turinti būtiną infrastruktūrą ir kompetencijas – galėtų tapti tarpdisciplinine jėga, kuri padėtų kurti ir pilotuoti sveikatos inovacijas.
