Jau gegužės 26 d. Kauno technologijos universiteto (KTU) jaunieji mokslininkai, novatoriai ir antrepreneriai susitiks parodoje KTU „Technorama’22“. Daugiau nei 160 talentų fizinėje parodoje pristatys savo idėjas, bendraus su investuotojais bei užpildys KTU „Santakos“ slėnį diskusijomis apie ateities inovacijas.
Neretai inovatyvios idėjos gimsta tuomet, kai visuomenė susiduria su įvairiomis problemomis. Tai paskatina novatorius eksperimentuoti bei ieškoti efektyvių sprendimų. Būtent pandeminis laikotarpis paskatino itin pozityvius pokyčius inovacijų ekosistemoje, kuriame išsiskyrė sveikatos, skaitmeninių sprendimų, gynybos ir maisto sritys.
Savo įžvalgomis apie tendencijas bei identifikuojamus pokyčius šiose srityse dalinasi Lietuvos Respublikos krašto apsaugos viceministras, Kauno technologijos universiteto mokslininkai ir verslo atstovai.
Sparčiai tobulėjant technologijoms, inovacijų vaidmuo labai reikšmingas šalies saugumo strategijose. Šalies atsparumas įvairioms atakoms ir pavojams priklauso nuo jos technologinio išsivystymo, todėl šiandien tiek gynybos, tiek konfliktų prevencijos sritys vis labiau vystomos atsižvelgiant į technologijų panaudojimą.
Pasak LR Krašto apsaugos viceministro Viliaus Semeškos, NATO ir Europos Sąjungos dienotvarkėse, taip pat ir Lietuvos Nacionalinėje saugumo strategijoje pažymima gynybos inovacijų, mokslinių tyrimų, o ypatingai proveržio technologijų vystymo svarba bei jų aktualumas kuriant gynybos pajėgumus.
Šalys, sėkmingai vystančios ir kuriančios inovacijas, įgyja technologinį pranašumą, nurodo standartus pasaulio rinkoje.
„Šiuo metu didelio dėmesio rinkoje sulaukia tokios technologijos kaip dirbtinis intelektas, autonominės sistemos, kosmoso technologijos ar viršgarsiniai ginklai. Taip pat vis didesnis dėmesys skiriamas „dvigubos paskirties“ technologijoms, kurios pritaikomos tiek civilinėje, tiek karinėje srityje. Naujosios technologijos sparčiau nei bet kada anksčiau transformuoja saugumo ir gynybos sektorius, panaikina skiriamąją liniją tarp civilinės ir karinės srities“, – pastebi Krašto apsaugos viceministras V. Semeška.
Keičiantis gamybos tendencijoms, vartotojų elgsenai, produktų kainoms ir daugeliui kitų veiksnių, atsiranda poreikis kurti naujus produktus. Tai yra vienas iš pagrindinių iššūkių maisto technologams, su kuriuo jie susiduria kūrybinio proceso metu.
Remiantis dabartine vartotojų elgsena, vartotojai vis dažniau renkasi ekologiškus ir natūralesnės sudėties produktus. Pasirinkę KTU studijų programą „Maisto technologijos ir inovacijos“ studentai yra skatinami ir mokomi kurti naujus produktus, dirbti kūrybiškai bei ieškoti alternatyvių maisto produktų.
„Didžiausias iššūkis studentams yra sukurti produktą, kuris būtų skanus vartotojui, t. y. atitiktų vartotojų receptorių poreikius. Viskas prasideda nuo idėjų paieškos ir analizės, kas vartotojams patinka, ką jie perka. Tuomet kuriamas produkto prototipas, renkami įvairūs technologiniai parametrai“, – teigia KTU Maisto mokslo ir technologijų katedros vedėja doc. dr. Loreta Bašinskienė.
Jos teigimu, gamybinės maisto pramonės įmonės perspektyvumą rinkoje lemia ne tik naujų produktų kūrimas, bet ir jų maistinės, juslinės savybės.
L. Bašinskienė tikina, kad atsižvelgiant į vartotojų poreikių vystymąsi, tikėtina, kad ateityje didžiausio komercinio potencialo sulauks funkcionalūs produktai. Ypatingai šią maisto produktų tendenciją išryškino pandemijos laikotarpis, kuomet vartotojai maistą rinkosi atsakingiau, įvertindami jų maistines savybes ir gaunamą naudą.
Tuo tarpu žvelgiant iš gamintojų perspektyvos, vis aktualesniu faktoriumi tampa darnumas ir gamtos apsauga. Gamintojai nuolat ieško alternatyvių baltymų šaltinių, tradicinius baltymus keičia į vabzdžius ar dumblių kilmės. Be to, ryškėja netradicinių maisto produktų komponentų paieška perdirbant antrines žaliavas.
Pandeminis laikotarpis sveikatos sektoriui buvo itin sunkus ir kupinas iššūkių. Be intensyvios pacientų, užsikrėtusiųjų virusu, priežiūros, o vėliau ir vakcinacijos vykdymo, opia problema tapo asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimas bei jų prieinamumas. Pastebima, kad sumažėjęs fizinis kontaktas paskatino labiau atsigręžti į technologines sveikatos priežiūros inovacijas.
Anot KTU Biomedicininės inžinerijos instituto mokslininko bei Elektros ir elektronikos fakulteto dėstytojo doc. dr. Dariaus Jegelevičiaus, dėl pandemijos poveikio ateinantis dešimtmetis turėtų pasižymėti intensyvesne elektroninių paslaugų plėtra – įvairių profilaktinių sveikatos tikrinimo programų, asmeninio nuotolinio ar virtualaus asistavimo ir medicininių signalų, vaizdų, duomenų analizės automatizavimo priemonėmis, kurios padės lanksčiau bendrauti su pacientais ir gydytojams palengvins medicininių duomenų analizę bei interpretavimą.
„Sumažėjęs fizinis aktyvumas bei žalingi įpročiai skatins sveikatos sektorių ieškoti inovacijų, kurios visuomenei padėtų keisti gyvenimo būdą“, – sako D. Jegelevičius.
Nors ir tikimasi sėkmingo dešimtmečio, tačiau aktyviam progresui reikia jaunųjų kūrėjų įsitraukimo.
„Fundamentinės žinios, kurias yra sukaupę patyrę tyrėjai ir jaunų protų lankstumas (kartais – netgi fizinių ribų nežinojimas) yra puiki kombinacija naujų progresyvių idėjų generavimui ir išbandymui“, – tikina D. Jegelevičius.
Sveikatos technologijų niša galutinio produkto pateikimo rinkai ir pelno generavimo greitumo požiūriu nėra palanki. Dėl šios priežasties ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje sveikatos sektoriuje veikiančių startuolių skaičius sparčiai neauga.
Kaip pavyzdį D. Jegelevičius pateikia produktus diagnostikai: „Jeigu produktas skirtas diagnostikai, reikalingi kruopštūs biomedicininiai tyrimai, patvirtinantys technologijos veiksmingumą ir kartu įtikinantys sveikatos apsaugos specialistų bendruomenę produkto efektyvumu. Tokiems tyrimams ir technologijų vystymui reikalingas ilgalaikis finansavimas ir kūrėjų komandos užsispyrimas“.
Pasak KTU Biomedicininės inžinerijos instituto mokslininko, sveikatos technologijų sritis gali būti ne itin dėkinga jauniesiems kūrėjams, norintiems greito rezultato, tačiau visada reikia stengtis, bandyti kurti, tobulinti ir tikėti savo idėja.
Pastarąjį dešimtmetį kompiuterinių žaidimų industrija išgyvena aukso amžių, o vyraujanti pandemija prisidėjo prie itin spartaus šios industrijos augimo – vis daugiau žmonių laisvalaikį leidžia skaitmeninėje erdvėje.
„Tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje žaidimų rinka – viena sėkmingiausių sričių, gebanti pritraukti ir užauginti savo srities profesionalus, sėkmingai lenkianti ir kitas pramogų industrijos šakas. Norint geriau įsivaizduoti šios rinkos potencialą ir dydį, pažvelkime į 2020-uosiu, kai žaidimų industrija pralenkė filmų ir muzikos industriją kartu sudėjus“, – sako „TutoTOONS“ personalo vadovė Kotryna Rimaitė.
„TutoTOONS“ kūrybos vadovas Modestas Povilaitis tikina, kad žaidimų industrija yra itin atvira įvairioms idėjoms, o nežinantiems kaip ir nuo ko pradėti kurti žaidimą siūlo į pagalbą pasitelkti internetą – jis gali būti efektyviausiu pagalbininku.
„Internete daug informacijos ir žaidimų kūrėjų bendruomenių, kuriose nesudėtinga rasti bendraminčių bei atsakymus kaip spręsti technines problemas“, – teigia M. Povilaitis.
„Technorama“ – tradicinė paroda-konkursas, jau daugiau nei du dešimtmečius į vieną vietą suburia inovacijų kūrėjus – studentus, mokslo atstovus ir naujųjų technologijų entuziastus. Šių metų gegužės 26 d. fizinė paroda „Technorama’22“ vyks KTU „Santakos“ slėnyje. Nespėjusius apsilankyti fizinėje parodoje renginio organizatoriai kvies pasivaikščioti po virtualią parodą, kuri veiks iki kitų metų parodos renginio.
„Laukiame jaunųjų kūrėjų, vystančių idėjas inžinerijos, maisto, sveikatos, aplinkos, skaitmeninių sprendimų, mobilumo, gynybos, įtraukios ir kūrybingos visuomenės srityse“, – sako vienas iš renginio organizatorių KTU „Startup Space“ Verslumo vystymo projektų vadovas Tomas Proscevičius.
Renginį organizuoja KTU „Startup Space“. Dalyvių registracija vyksta iki gegužės 9 d. Daugiau informacijos apie renginį ir dalyvavimą jame – technorama.ktu.edu.
Šaltinis: lrytas.lt
