Gyvybės mokslų pramonės šaka – viena greičiausiai augančių sektorių Lietuvoje, ir viena labiausiai pažengusių pramonės šakų centrinėje ir rytų Europoje. Ambicingas Lietuvos tikslas – iki 2030 metų tapti viena iš pirmaujančių šalių gyvybės mokslų sektoriuje, Europoje. Todėl tampa svarbu vystyti šio sektoriaus technologinius sprendimus, kurti inovacijas biotechnologijų ir MedTech (medicinos įrenginių) srityse.
Europos inovacijų ir technologijų instituto Sveikatos inovacijų bendruomenės (EIT Health) bei EIT Health sveikatos inovacijų centro (EIT Health Hub), kurio veiklas Lietuvoje kartu koordinuoja Lietuvos sveikatos mokslų bei Kauno technologijos universitetai, iniciatyvos jau dabar prisideda prie Lietuvos norimų pasiekti rezultatų. “EIT Health HUB” Lietuvoje veiklos įgyvendinimas tiesiogiai nukreiptas į bendrą suvokimo apie verslumą stiprinimą. Papildomos pastangos bei iniciatyvos yra skirtos tarpdiscipliniškų komandų subūrimui bei jų stiprinimui, tolesnių idėjų vystyme.
„Morning Health Talks“ su gyvybės mokslų ir inovacijų ekspertais
Viena iš „EIT Health“ iniciatyvų, gruodžio 8 d. vykęs EIT „Morning Health Talks“ renginys, kuriame gyvybės mokslų ir inovacijų ekspertai dalinosi įžvalgomis kaip sustiprinti, pagerinti bei plėtoti inovacijų ekosistemą sveikatos sektoriuje.
Edi David „StartupBlink“ generalinis direktorius su „Morning Health Talks“ dalyviais dalinosi įžvalgomis, kokį poveikį šalims, kuria sėkmingos startuolių ekosistemos, išskirtinai pabrėždamas esamos ekosistemos svarbą siekiant atitinkamos sėkmės bei rezultatų sveikatos sektoriuje. Tai ne tik geriau apmokamų darbo vietų kūrimas, ekonomikos vystymosi skatinimas, bet ir teigiamas poveikis šalies geopolitinio statuso stiprinimui, ar puiki, padedant šalyje išlaikyti geriausius talentus, priemonė. Eli pasidžiaugė Kauno ekosistemos sveikatos technologijų pozicija StartupBlink sudaromame Globaliame startuolių ekosistemų reitinge. Kaunas patenka tarp šimto stipriausių pasaulio sveikatos technologijų ekosistemų (92 pozicija) ir šioje srityje Kaunas pasirodė stipriau, nei bendrame startuolių ekosistemų reitinge (135 pozicija).
Siekiant, kad gyvybės mokslų sektorius Lietuvoje sėkmingai augtų, yra svarbu užtikrinti visapusiškų kompetencijų pasiūlą. Tai yra viena iš svarbiausių ekosistemos dalių, galinti užtikrinti, kad Lietuvoje gimusios mokslinės idėjos būtų čia išvystytos iki galutinio produkto, o šis tuomet komercializuojamas.
Anot „Investuok Lietuvoje“ Gyvybės mokslų sektoriaus komandos vadovės Karolinos Karl, kalbant apie Gyvybės mokslų industrijos vystymą tiek per investuotojų prizmę, tiek per Lietuvos sektoriaus, svarbu užtikrinti, kad sprendimų būtų ieškoma įtraukiant abi puses: akademijos ir verslo atstovus. Toks abipusis įsitraukimas gali lemti patrauklios aplinkos kūrimą ir verslui ir inovacijoms.
Savo patirtimi bei sėkmingo bendradarbiavimo rezultatu tarp mokslo ir verslo atstovų, dalinosi Tomas Vaičiūnas – „Oskaro Minkovskio“ sveikatos centro visuomenės sveikatos ir profilaktikos gydytojas.
„Morning Health Talks“ svečiai buvo pakviesti dalyvauti diskusijoje „Inovacijų ekosistemos stiprinimas – ką galime padaryti dabar?“, kurioje dalyvavo Kauno technologijos universiteto (KTU) Nacionalinio inovacijų ir verslo centro (NIVC) vadovas Mindaugas Bulota, KTU Biomedicininės inžinerijos instituto direktorius dr. Vaidotas Marozas, Investuok Lietuvoje Gyvybės mokslų sektoriaus komandos vadovė Karolina Karl ir „Oskaro Minkovskio“ sveikatos centro visuomenės sveikatos ir profilaktikos gydytojas Tomas Vaičiūnas. Diskusiją moderatoravo startuolio „Ligence“ operacijų vadovas Justinas Balčiūnas.
Lietuvos inovatoriams trūksta ambicijų komercializuoti produktus
Inžinieriai, technologai, medikai turi specifinių žinių, kurių kartais nepakanka idėjos vystymui, investicijų pritraukimui, idėjos atstovavimui. Anot K. Karl, svarbu auginti žmonių mąstyseną, kuri motyvuotų juos kurti savo verslus. „Labai dažnu atveju, inovatorių komandose pritrūksta ambicijos komercializuoti produktą. Nors viskas prasideda nuo mokslo, kurį kuria mokslininkas, svarbi dedamoji yra ir antrepreneriškumas, verslumo „gyslelė“.“
Dr. V. Marozo teigimu, reikalingas laikas, kuris pagrįstų ekosistemos vystymąsi per sėkmingai veikiančių įstaigų pavyzdžius. Tai skatintų jaunimą rinktis inžinerijos mokslus, specializuotis biomedicininės inžinerijos srityje. Šiuo atveju, netgi rinktis KTU Biomedicininės inžinerijos studijų programą.
Šį poreikį atliepia EIT Health Hub įgyvendinamos verslumą skatinančios iniciatyvos – įvairūs mokymai, intensyvios kūrybinės dirbtuvės, kur buriamos tarpdisciplininės komandos, sprendžiančios realius sveikatos srities iššūkius, stiprinami darbo komandoje įgūdžiai, ugdomas antrepreneriškas požiūris. 2021 metais EIT Health Hub vyko 13 verslumą ir inovacijų vystymą skatinančių renginių, kuriuose dalyvavo daugiau kaip 1050 sveikatos inovacijų kūrimu besidominčiųjų.
K. Karl pažymi, kad yra sričių, kurioje dar reiktų daug ką nuveikti, tačiau nepaisant to, veikiančios vietos kompanijos, jau teigiamas indikatorius potencialiam investuotojui.
Sveikatos inovacijų vertė – komandos tarpdiscipliniškume
Institucija nėra svarbu. Svarbiausia – komanda, kuri gerai išmano savo sritį. Priklausome visuomenei, kuri dažnu atveju siekia viską išmanyti geriausiai. Tačiau vienas žmogus visko padaryti savarankiškai negali. Todėl būtų svarbu, visų pirma, pakeisti įprotį bei mąstymą, kad vienas žmogus gali išmanyti viską. Tikėtina, kad proveržis procese atsiras įsileidus kitos mąstysenos bei kompetencijų žmones. Nors vienu požiūriu, tai įneša daugiau chaoso, tačiau galutiniame rezultate sukuria ir labai daug vertės – apie inovacijų ekosistemos struktūrą komentuoja T. Vaičiūnas.
Lietuviškos ekosistemos potencialas – žmonės
Pasak M. Bulotos ekosistemos vystymasis vyksta geru laiku. Galime mokytis iš kitų. Nors neturime sukauptos patirties ir didelių resursų apie komercializavimą, matome, kad šių įgūdžių trūksta tiek universitetams, tiek įmonėms. Nors lėtai, bet lietuviško kapitalo įmonių daugėja. Tikimasi, kad tiek Kaune, tiek kituose Lietuvos miestuose atsiras daugiau MedTech startuolių bei jau patyrusių įmonių. Svarbiausia tinkamas ekosistemos suinteresuotų šalių bendradarbiavimas.
Lietuva yra tarp lyderiaujančių šalių vertinant šalies sveikatos priežiūros sistemą pagal paslaugų kokybę ir efektyvumą. Visi stebisi šiuo rodikliu, nes Lietuvos sveikatos sistemos efektyvumo lygis yra toks kaip šalių, kurios yra pranašesnės technologiniu požiūriu. Lietuva galbūt neturi modernių technologinių sprendimų, tačiau mūsų aplinkoje pagrindinis faktorius yra žmonės, jų sugebėjimai, žinios, potencialas ir kūrybiškumas – savo nuomonę apie rinkos ekosistemos potencialą dėstė T. Vaičiūnas.
Atsakyti ko trūksta labai paprasta, tačiau pateikti konkrečius siūlymus esamai situacijai pakeisti labai sunku. Reziumuodami diskusiją pranešėjai išgrynino, kad labai svarbu mokytis ir mokyti verslumo, siekti mokslo ir verslo bendradarbiavimo, būti drąsiems, kalbėti garsiai apie tai, ką kuriame Lietuvoje ir kuo galime didžiuotis, nebijoti klysti ir kartu išlaikyti savo kultūrinį savitumą.
„EIT Health HUB“ Lietuvoje veiklas koordinuoja KTU ir KTU Startup Space su Lietuvos Sveikatos mokslų universitetu (LSMU).
