Pati „EIT Health“ yra ne pelno siekianti organizacija ir viena didžiausių organizacijų Europos viešojo ir privataus sektoriaus partnerysčių sveikatos apsaugos inovacijų srityje. Jos tikslas – kurti ekosistemą, kuri leidžia plėtoti būsimąją sveikatos apsaugą, kad Europos piliečiai gyventų ilgiau bei sveikiau. Tuo tikslu „EIT Health“ investuoja į Europos gabiuosius, gerina sveikatos apsaugos specialistų įgūdžius visoje Europoje, padeda novatoriškiems sveikatos produktams ar sprendimams greičiau pasiekti rinką ir yra viena didžiausių viešai finansuojamų sveikatos iniciatyvų. Ją remia Europos inovacijų ir technologijos institutas bei Europos sąjunga.
Prie „EIT Health“ bendruomenės per pastaruosius keletą metų vienaip ar kitaip prisijungė nemažai Lietuvos startuolių. Dalis jų gavo finansinę paramą toliau vystyti produktus, kurie vėliau pritraukė privačių investicijų. Paramos susilaukę sprendimai – patys įvairiausi: nuo dirbtinio intelekto technologijomis grįsto vaizdų apdorojimo, padedančio gydytojams greičiau ir tiksliau priimti sprendimus („Ligence“ ir „Oxipit“) iki preciziško molekulių atskyrimo („Delta biosciences“) ar „pleistro“, padedančio kontroliuoti žvynelinę („Emplastrum“).
Kaip pastebi su „EIT Health“ Lietuvos centru dirbančio KTU Nacionalinio inovacijų ir verslo centro vadovas dr. Mindaugas Bulota, ne mažiau nei finansinė parama yra svarbios žinios, kurias gali suteikti specifinės srities ekspertai, besidalinantys gerąja praktika, kuri gerokai paspartina inovacijų diegimą, nes leidžia nekartoti kitų padarytų klaidų.
„Tarp įdomesnių centro veiklos produktų yra ir skaitmeninių sveikatos inovacijų vystymo mentorių rengimo neformaliojo švietimo programa. Ją sukūrėme ir į gyvenimą paleidome šiemet, dirbdami kartu su „Kilo Health“. Idėja gimė organizuojant hakatonus ir pastebint, kad mūsų universitetų dėstytojams, mokslininkams, ligoninių ir verslo atstovams labai reikia praktinių patarimų, kaip geriausiai pagelbėti į hakatonus ateinantiems dalyviams. Tad sukurtos programos metu dalyviai ne tik sužinojo apie skaitmeninių sveikatos inovacijų vystymo kelionės žingsnius, darbo su komanda principus, bet ir patys praktiškai išbandė, kaip identifikuoti realias problemas ir sugalvoti jų sprendimus, pasirenkant tam tinkamiausius įrankius. Praktinė patirtis leido išbandyti hakatono dalyvio poziciją ir geriau suprasti, kokią geriausią pagalbą gali suteikti mentorius,“ – apie vieną iš „EIT Health“ Lietuvos centro projektų pasakoja M. Bulota.
Pasak jo, „EIT Health“ visų pirma yra bendruomenė, siekianti atliepti visuomenės poreikius ir pritaikyti naujausias žinias kuriant inovatyvius produktus bei paslaugas.
„Bendruomenė – tai visų pirma didžiulės sutelktinės žinios, kurios ir kuria didžiausią naudą. Todėl norime pakviesti startuolius drąsiau naudotis tinklaveikos, mentorystės ir finansinės paramos priemonėmis, kurias siūlo „EIT Health“, dalyvauti mūsų renginiuose, sutikti bendraminčius ir siekti savo svajonių,“ – ragina KTU Nacionalinio inovacijų ir verslo centro vadovas.
Nuo pagalbos vėžio gydymui iki COVID-19 pacientų
Vieni iš sėkmingai „EIT Health“ organizacijos parama pasinaudojusių kauniečių inovacijų kūrėjų yra medicinos inžinerijos startuolis „BrachyDOSE“. Jie ne tik aktyviai dalyvauja „EIT Health“ renginiuose, info dienose, bet ir sulaukė paramos naujai kuriamam produktui – pagalbą surandant partnerius ir bendradarbiaujančią gydymo įstaigą.
„Šiais metais mūsų inžinierių komanda pradėjo įgyvendinti naują projektą, skirtą COVID-19 pacientų būklės stebėjimui namuose. Projektui buvo skirtas „EIT Health RIS Innovation“ programos finansavimas. Pradėjome darbą su Vilnius universiteto Santaros klinikų ir „Biobanko“ specialistais bei medicinos prietaisų ekspertų įmone „2 AM Health“. Tai tikrai svarbus projekto pripažinimas ir didelė ne tik finansinė pagalba, bet ir naujos žinios, kontaktai, „EIT Health“ suteikiamas konsultacijų tinklas,“ – gautomis naudomis džiaugiasi viena iš startuolio bendraatorių ir vadovė Neringa Šeperienė.
„BrachyDOSE“ startuolis gimė į komandą susibūrus KTU taikomosios fizikos, medžiagų mokslo, medicinos fizikos ir elektronikos inžinerijos studijų absolventams, kurie sukūrė dozimetrijos sistemą, skirtą vienam iš dažniausių vėžio gydymo būdų – brachiterapijos procedūroms – tobulinti.
Tuometinis „BrachyDOSE“ spredimas atėjo iš mokslinio tyrimo idėjų ir noro panaudoti doktorantūros studijų metu įgautas mokslo žinias konkrečios problemos sprendimui.
„Pradžioje komandą sudarė inžinieriai, medicinos prietaisų projektuotojai ir medicinos fizikai. Vėliau prie idėjos plėtojimo prisijungė ilgametę patirtį turintys medicinos fizikos ekspertai ir gydytojai,“ –idėjos realizavimą prisimena vadovė.
Kaip ir dauguma sveikatos inovacijų, šis produktas turi nueiti ilgą ir detalų tyrimų, validacijos bei patvirtinimo kelią iki pasiekdamas masinės gamybos etapą. Jo darbus pristabdė ir karantino laikotarpis, kai buvo sunku fiziškai patekti į ligonines, atlikti bandymus, testavimus. Šiuo metu startuolio autoriai teigia daugiausiai dirbantys prie verslo plano, finansavimo šaltinių paieškos bei reguliacinio kelio. Taip pat reikalinga nemaža investicija atlikti darbus gydymo įstaigose bei įrodyti, kad prietaisas tikrai suteikia tas naudas, kurios reikalingos pacientui, gydytojui ir ligoninei. Lietuvos pacientai pirmuosius „BrachyDOSE“ prietaisus galės išvysti dalyvaudami klinikinių bandymų metu – arba jau po CE ženklinimo ir pilno paleidimo į rinką, kurio autoriai tikisi po 12-24 mėn.
Paklausta, kokiomis pamokomis iš savo patirties galėtų pasidalinti su kitais startuolių kūrėjais, N. Šeperienė sako, kad kurdami sprendimą dabar, pirmiausia pradėtų nuo išsamios poreikio analizės. „Mes „BrachyDOSE“ pradėjome įgyvedinti jau sugalvoję technologinį sprendimą, todėl iš pradžių jam ieškojome prasmės, poreikio ir pritaikymo realiomis sąlygomis realiose rinkose ir ligoninėse. Dabar manau, kad išmintingiau būtų eiti atvirkščiu keliu: kitiems startuoliams patarčiau pradžioje daugiausiai dėmesio skirti produkto ar sprendimo poreikiui analizuoti ir nebijoti atsisakyti projekto ar idėjos, jei to poreikio neįžvelgsite. Iš esmės patarčiau nieko nebijoti ir drąsiai bandyti, planuoti, pristatyti savo idėjas kuo didesnei auditorijai ir, ne mažiau svarbu, atrasti „už rankos vedantį“ mentorių,“ – įžvalgomis dalijasi startuolio „BrachyDOSE“ bendraautorė.
