Kritinės žaliavos (angl. Critical Raw Materials CRM) – tai žaliavos, kurios yra ekonomiškai ir strategiškai svarbios Europos ekonomikai, tačiau turi didelę riziką, susijusią su jų tiekimu. Europos Komisija nuolatos stebi bei vertina kritinių žaliavų poreikį bei galimus tiekimo šaltinius ir yra sudariusi bei nuolatos atnaujina, tvirtina kritinių žaliavų sąrašą.
Dėl ribotų išteklių, augančio kritinių žaliavų poreikio bei įtemptos geopolitinės situacijos trūkinėjančių tiekimo grandinių, auga kritinių žaliavų klausimo Europoje svarba. Šia tema gruodžio 2 dieną, penktadienį, KTU Bibliotekoje diskutavo ir Lietuvos aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų ir valstybinių institucijų, verslo institucijų atstovai Kauno technologijos universiteto (KTU), Europos inovacijų ir technologijų instituto (EIT) RawMaterials Baltijos šalių centro atstovų Lietuvoje organizuotame informaciniame renginyje „EIT RawMaterials Awareness Day“. Renginio metu buvo pristatoma kritinių žaliavų reikšmė Lietuvos pramonės sektoriui, Europos Sąjungos strategijos prioritetai, elektronikos prietaisų perdirbimo svarba ir tendencijos bei žiedinės ekonomikos produktų kūrimo įrankiai.
Renginyje – projektų finansavimo galimybės verslui ir mokslui
Renginys, kuris buvo transliuojamas ir internetu, prasidėjo nuo jo iniciatorių – EIT RawMaterials centro pranešimo, kurio veiklas Lietuvoje koordinuoja KTU. EIT RawMaterials (liet. EIT Žaliavų) bendruomenė yra didžiausias pasaulyje konsorciumas, jungiantis tyrimų centrus, universitetus, didžiules kompanijas ir startuolius, kurie dirba ir veikia žaliavų paieškos, išgavimo, apdirbimo, gamybos ir perdirbimo bei perpanaudojimo srityse. Pranešimo metu, centro atstovė Vaida Morkūnaitė pristatė bendruomenės strategiją, jos vykdomas veiklas ir pasiekimus. Renginyje dalyvavusiai auditorijai vienas svarbiausių šio pranešimo aspektų – šiuo metu atviri projektų finansavimo kvietimai. Vienas tokių – KIC Added Value Activity (KAVA 11) projektas, kuris iki sausio 26 d. kviečia teikti paraiškas verslo, mokslo ir kitų organizacijų konsorciumus jų vykdomų projektų finansavimui. Plačiau apie finansuojamus projektus galite sužinoti čia.
Europos Komisijos pozicija: mažinti Europai strategiškai reikšmingų kritinių žaliavų priklausomybę – būtina
Globalias politikos tendencijas ir Europos Komisijos strategines gaires žaliavų išgavimo, tiekimo ir diversifikavimo būtinybės klausimais pristatė Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Inovacijų ir pramonės departamento, Pramonės politikos skyriaus patarėjas Kęstutis Masalskis. Jo pranešime, buvo akcentuojama, jog Europos Komisija strateginiu lygmeniu jau ėmėsi reikšmingų veiksmų, kurių tikslas – suaktyvinti dvišales ir daugiašales partnerystes, padėsiančias diversifikuoti kritinių žaliavų tiekimo grandines ir tokiu būdu sumažinančias Europos strateginių žaliavų priklausomybę. Kaip sėkmingi bendradarbystės pavyzdžiai buvo paminėtos strateginės Europos Sąjungos partnerystės su Kanada, Ukraina, Kazakstanu bei Namibija bei ateityje planuojami susitarimai su Grenlandija ir Norvegija bei vėlesniais etapais su Naująja Zelandija, Čile, Meksika, Australija bei Indija, kurie padėtų užtikrinti žaliavų tiekimo grandinių stabilizavimą.
K. Masalskis pabrėžė, jog kalbant apie Europos lygmens bendradarbiavimo iniciatyvas, neturėtų būti pamirštamos ir valstybės lygmens iniciatyvos, už kurias atsakingos nacionalinio lygmens institucijos. Lietuvos atveju, tokių veiksmų jau imtasi – iki 2050 m. planuojama įgyvendinti Lietuvos technologinė ir struktūrinė pramonės petvarka, kurioje didžiausias dėmesys bus skiriamas pramonės sektoriams dėl jų kuriamo reikšmingo poveikio ekonomikai, ir kritinių žaliavų aktualumo pažangiems procesams ir technologijoms.
Užbaigdamas savo prezentaciją, kuri sulaukė daug dėmesio ir tarp auditorijoje sėdinčių klausytoje (vyko aktyvi diskusija) – K. Masalskis akcentavo, jog valstybinės institucijos, gali padėti susitarti, kuria kryptimi sprendžiant iššūkius, reikia eiti, tačiau pagrindinis pokytis vyks permainas vykdančioje pusėje – versle.
Kritinių žaliavų priklausomybė: kaip šį iššūkį sprendžia Lietuva?
Inovacijų agentūros, Sumanios specializacijos skyriaus Inovacijų ekspertas Gediminas Dapkus pristatė kartu su LR Ekonomikos ir inovacijų ministerija atliktą kritinių žaliavų įtakos Lietuvos pramonei situacijos analitinę apžvalgą. Joje atskleistas kritinių žaliavų, technologijų, kuriose jos naudojamos ir pramonės šakų ryšiai bei įvertinta jų įtaka ateities technologijoms.
Apžvelgdamas Lietuvos situaciją šiame kontekste, G. Dapkus pabrėžė, jog mūsų šalyje didžioji dalis pramonės yra apdirbamoji, negaminame technologinių įrenginių, kuriems reikalingos kritinės žaliavos – todėl tiesioginėje gamyboje nesame ypatingai nuo jų priklausomi, išskyrus, Lietuvos „aukštųjų technologijų vizitine kortele tampančią“ lazerių pramonę.
Išskirtinai pabrėždamas vienos gamybinės pramonės šaką, G. Dapkus akcentavo, kad tai nereiškia, jog kritinių žaliavų klausimas nėra aktualus Lietuvai.
„Kaip ir kitos Europos Sąjungos šalys siekiame Žaliojo kurso tikslų, didinti atsinaujinančių šaltinių panaudojimą, o tai reiškia, kad kritinių žaliavų iššūkiai Europoje darys įtaką technologijoms bei kainoms. Didesnės automobilių ir elektros kainos mažina vartotojų galimybes pereiti prie mažiau taršių transporto priemonių, o monetarinės politikos priemonės bei vis didesnių investicijų į atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrą poreikis – mažina galimybes pereiti prie atsinaujinančių energijos šaltinių. Tai riboja emisijos mažinimo ir filtravimo technologijų prieinamumą ir veda link mažesnio pramonės konkurencingumo.“, – vardino inovacijų ekspertas.
Kalbėdamas apie Lietuvą, G. Dapkus buvo atviras – „esame nepatogioje situacijoje“:
„Atsivežti kritinių žaliavų dideliais kiekiais negalime, kadangi geografiškai esame toli nuo jų išgavimo vietų, mus riboja ir geopolitiniai barjerai. Be to, Lietuva neturi kritinių žaliavų pati, todėl negalime nieko ir eksportuoti. Galiausiai iššūkiai slypi ir pradinio žaliavų apdirbimo srityje, kurio sektorius Lietuvoje niekada nebuvo išvystytas“
Vardindamas iššūkius, inovacijų ekspertas patikslino ir galimus sprendinius, kurie padėtų pagerinti esančią situaciją
„Lietuvai būtinai užtikrinti pastovius ryšius su patikimais tiekėjais, sukurti ir užtikrinti žaliavų transportavimo pajėgumus reikiamomis kryptimis bei maksimaliai siekti įgyvendinti žiedinės ekonomikos principus, orientuojantis į beatliekinę gamybą maksimaliai išnaudojant turimas žaliavas vertės kūrimui“,- pozityvia nata savo pranešimą užbaigė G. Dapkus
Šiuolaikinis „auksas“ – elektronikos prietaisų perdirbimas ir „kasyklos“ mūsų mieste
Savo pranešimo pradžioje dėmesį patraukė UAB „EMP Recycling“ administracijos direktorė Dalia Jokubauskienė, pateikdama šokiruojančią paralelę:
„Vien per 2021 m. pasaulyje buvo išmesta apie 58 mln. tonų elektronikos atliekų. Šį kiekį būtų galima sulyginti su Didžiąją kinų siena. Elektros ir elektronikos atliekos – viskas, ką galime jungti į rozetę – yra kritinių žaliavų kasykla – taip vadinama „miesto kasykla“
D. Jokubauskienė, juokaudama teigė, kad visgi Lietuva turi savo „kasyklų“, kurios yra kiek kitokios, nei esame įpratę, viena tokių – įmonė atliekų perdirbimo įmonė „EMP Recycing“, perdirbanti elektros ir elektroninės įrangos atliekas (EEĮA), spalvotųjų metalų bei katalizatorių laužą.
„Elektronikos atliekose metalų, mineralų koncentracija iki 50 kartų didesnė negu kasyklose. Perdirbti reikia žymiai mažesnį kiekį elektronikos įrangos, nei iškasti, norint gauti tą patį kiekį vertingų metalų, mineralų.“, – aiškino UAB „EMP recycling“ administracijos direktorė Dalia Jokubauskienė.
Tuo pačiu elektronikos atliekų perdirbimas ne tik leidžia atgauti trūkstamas kritines medžiagas, bet taip mažinamas ir aplinkos teršimas kenksmingomis atliekomis. Taigi, elektros ir elektronikos atliekų perdirbimas, naudingų medžiagų atgavimas bei pakartotinis jų panaudojimas – perspektyvi sritis inovacijoms.
Žiedinė ekonomika, kurios pagrindinės idėjos apėmė visus renginyje pristatytus pranešimus, buvo ir KTU Ekonomikos ir verslo mokyklos docentė ir vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Jolita Čeičytė – Pranskūnė, kuri pristatė projektą „Circuloop” (liet. Žiedis), skatinsiantį žiedinės ekonomikos inovacijų kūrimą Lietuvoje.
Renginys buvo vainikuotas nuotolinio pranešimo, turėjusio įkvėpti visus, turinčius idėjų ir norinčius vystyti startuolį žaliavų apdirbimo srityje, kurį pristatė dr. Anna Vanderbruggen, EIT Change nominacijos nugalėtoja EIT Awards apdovanojimuose. Annos sėkmės istorija prasidėjo nuo universiteto suolo, kuris išaugo iki startuolio ir sulaukė finansinių investicijų. „Erzalbor“ startuolio veikla – grafito perdirbimas iš ličio baterijų.
Renginio pabaigoje vyko aktyvios diskusijos neformalioje aplinkoje
Renginio pranešėjų prezentacijos ir kontaktai čia.
