Bet kuri verslo pradžia neatsiejama nuo pavadinimo – įmonės, prekių ženklo, domeno. Neretai atsitinka taip, kad pirmiau įkuriamas domenas interneto svetainei ir tik po to vystomas prekių ženklas bei registruojama įmonė. Nesvarbu, kas pirmas – višta ar kiaušinis – pasirūpinti domeno ir prekių ženklo apsauga būtina jau verslo pradžios etape.
Ką reikėtų žinoti asmenims, norintiems registruoti domeną ir prekių ženklą arba domeną kaip prekių ženklą – įvairiais aspektais ir pasiremdami teismų praktika aptarsime su Kauno technologijos universiteto (KTU) Interneto paslaugų centro DOMREG ir Valstybinio patentų biuro (VPB) ekspertais.
Nors sunkiausia užduotis imantis verslo – turėti gerą idėją ir parengti verslo planą, gauti finansinių išteklių verslo pradžiai, suvokti rinką ir rasti pirmuosius pirkėjus, tačiau nemažai iššūkių kelia gero pavadinimo paieškos domeno vardui, prekių ženklui, įmonės registravimui.
KTU Interneto paslaugų centro DOMREG vadovas Tomas Mackus pastebi, kad labai daug .lt domeno vardų įkuriama dar nepradėjus jokios veiklos, vos kilus idėjai ar pastebėjus verslui tinkančią aktualiją rinkoje.
„Jau tapo įprasta praktika prieš steigiant verslą vos tik sugalvojus pavadinimą iš anksto patikrinti ir įkurti domeną. Dažnai domenų vardams pasirenkami su veikla susiję raktažodžiai ar žodžių junginiai, todėl neretai įkuriami keli susiję domenai, kad panašių, bet vis dar laisvų kitų domenų niekas neįregistruotų. Tokia skuba nestebina, nes internetas labai dinamiškas ir versle tapo ypatingai svarbus.
Idėjų verslams ir vardams kartais padiktuoja pati rinka: kilus kriptovaliutų bumui stebėjome padidėjusias su kirptovaliutomis susijusių domenų vardų registracijas, prasidėjus koronaviruso pandemijai – staiga išaugo domenų vardų su žodžiais „kaukė“ ar „dezinfekcija“ skaičius, įteisinus elektros rinkos liberalizavimą – suaktyvėjo su saulės ir kitų rūšių energija susijusių domenų įkūrimai“, – pastebi T. Mackus.
Skubėti pateikti paraišką domeno registracijai yra svarbu todėl, kad .lt domeno vardai įkuriami pirmumo principu (angl. first come, first served) – kas pirmas pateikė paraišką, to ir domenas.
„Dažnai sugalvojus domeno vardą ir jį patikrinus, nesiryžtama iš karto pateikti įkūrimo paraiškos. Domenas paliekamas laisvas, o po kurio laiko sugrįžus – jau būna per vėlu: sugalvotas domeno vardas būna registruotas kitų asmenų. Kad geras sumanymas nebūtų prarastas, domeno vardą reikėtų apsaugoti jį registruojant nedelsiant“, – pataria KTU Interneto paslaugų centro vadovas T. Mackus.
Valstybinio patentų biuro direktoriaus pavaduotoja Lina Mickienė teigia, kad skaitmeniniame amžiuje verslininkai turi skirti ypatingą dėmesį verslo idėjų ir visos kitos intelektinės nuosavybės (IN) apsaugai bei tai suvokti kaip vertingą turtą.
„Verslininkui nėra lengva sukurti produktą, jo dizainą, sugalvoti pavadinimą, išvystyti prekių ženklo vizualinį identitetą, todėl valstybė garantuoja apsaugą, suteikia išimtines teises į sukurtą intelektinės veiklos rezultatą. IN registravimas – vienintelis būdas užtikrinti investicijų į verslą grąžą, išvengti unikalių idėjų, produktų arba paslaugų kopijavimo ir naudojimo be leidimo“, – akcentuoja L. Mickienė.
Pasak pašnekovės, daug diskusijų kyla, ar domenai yra IN objektai. Prekių ženklai, dizainai, išradimai, autorių teisių objektai, gretutinių teisių objektai, augalų veislės, geografinės nuorodos, topografijos – visa tai yra įprasta suvokti kaip IN.
„Tai rezultatai, kuriuos sukuria žmogus, t. y. žmogaus kūrybinės veiklos rezultatai: literatūros, meno, mokslo, verslo, pramonės ir kitose srityse. Todėl jau nuo 19 a. antros pusės yra tarp valstybių susitarta tiek Berno konvencijoje dėl autorių teisių apsaugos, tiek Paryžiaus konvencijoje dėl pramoninės nuosavybės apsaugos, kokie objektai yra priskiriami ir saugomi kaip IN.
Domenai IN rūšių kontekste yra naujas dalykas, tačiau jie turi tiesioginę sąsają su kūryba, nes sugalvoti domeno vardą, išskirtinį žymenį, kad jį būtų galima atrasti internete – tai taip pat kūryba. Tačiau dėl daugelio principų – išimtinių teisių įgyvendinimo ir gynimo – domenas nėra tas tikrasis IN objektas“, – atkreipia dėmesį VPB atstovė L. Mickienė.
KTU Interneto paslaugų centro DOMREG teisininkė Laura Subačienė mano, kad teisinės bazės stoka neleidžia aiškiai suvokti domeno kaip turto ar IN objekto. Prekių ženklas, dizainas, interneto svetainės turinys, prekių ženklo žinomumas ir lankytojų srautas į elektroninę parduotuvę yra vertinamas kaip svarbus turtas ar investicija. Domenas, turinio valdymo sistemos programinė įranga, serverio paslaugos labiau priskiriami interneto svetainės techniniams komponentams ar paslaugoms, kurios būtinos interneto svetainės veikimui.
„Kaip yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis teismas, domenas, kaip ir kiti IN objektai, yra nematerialaus pobūdžio objektas. Tačiau, ar jis gali būti laikytinas nuosavybe, turtu? Greičiausiai kalbant apie turtą, turima galvoje ne patį domeną, o teisę į registruotą domeną. Domeno turėtojas teisę į domeną, kaip nuosavybės objektą, gali paveldėti, parduoti, išnuomoti, įtraukti į testamentą, domenas įmonėje gali būti traktuojamas kaip nematerialusis arba trumpalaikis turtas ir pan. Tačiau kol nėra teisinės bazės domenų reguliavimo srityje vienareikšmiškai domeną laikyti IN objektu yra sudėtinga“, – atkreipia dėmesį teisininkė.
Trūksta teisinio reglamentavimo dėl domenų
Nors Lietuvoje teisės aktai teisinių santykių, susijusių su domenų registravimu, naudojimu, ginčų nagrinėjimu ir t. t. nereglamentuoja, tačiau tai nereiškia, jog teisės ir teisėti interesai, susiję su galimai neteisėtu domenų naudojimu, neginami.
„Kai Lietuvos teismai sprendžia ginčus dėl galimai neteisėto domenų naudojimo, jie taiko įstatymo analogiją. Kilus ginčams, susijusiems su domenu ir juridinio asmens pavadinimu, taikomos Civilinio kodekso nuostatos; ginčai, susiję su domenu ir prekių ženklu, sprendžiami taikant Prekių ženklų įstatymą, Konkurencijos įstatymas pasitelkiamas sprendžiant ginčus dėl nesąžiningos konkurencijos.
Pagal savo esmę ir teisinę prigimtį labai panašūs yra teisiniai santykiai, susiję su domeno .lt ir domeno .eu naudojimu. Nors Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas dėl aukščiausio lygio domeno .eu įgyvendinimo ir veikimo Lietuvoje taikomas nedarant tiesioginio poveikio .lt domeno teisiniam reglamentavimui, tačiau Reglamento nuostatos aktualios formuojant nacionalinių teismų praktiką“, – aiškina KTU Interneto paslaugų centro DOMREG teisininkė L. Subačienė.
Be Europos Sąjungos dokumento, Lietuvoje yra Vyriausybės nutarimas ir Ryšių reguliavimo tarnybos taisyklės dėl Lietuvos vardo naudojimo domenų varduose.
„Prekių ženklams turime specialų teisinį reguliavimą – Prekių ženklų įstatymą, pagal kurį prekių ženklas yra labai tvirtas ir pripažintas nuosavybės objektas, kurio savininkui suteikiamos išimtinės teisės. Šis išimtinių teisių suteikimas gynybine prasme yra labai aktualus, nes prekių ženklo savininkas gali drausti kitiems naudoti prekių ženklą. Jeigu kiti naudoja prekių ženklą neturėdami savininko leidimo, galima prašyti, kad būtų atlyginta žala, nuostoliai, galima imtis teisinių veiksmų – drausti įvežti ir parduoti prekes. Registruotas prekių ženklas suteikia daug išimtinių teisių. Galima sakyti, kad prekių ženklai yra tradicinis, visiems gerai žinomas intelektinės nuosavybės objektas, o domenas pagal savo paskirtį ir teisinį reguliavimą nėra tiesioginis intelektinės nuosavybės objektas“, – apibendrina VPB direktoriaus pavaduotoja L. Mickienė.
